- išdila
- i̇̀šdila dkt. Ti̇̀krinami rė́mo ir kė̃bulo konstrùkciniai mãtmenys, rė́mo i̇̀šdilos agregãtų jungi̇̀mo viẽtose.
.
.
išdila — ìšdila scom. (1) 1. nusidėvėjęs drabužis ar koks kitas daiktas: Nereikia nė benorėti, kad toks išdila ilgai belaikytų Vvr. Laukams pjauti liuob ìšdilas (sudilusius dalgius) pasiimti Grg. Tokie ìšdilos neapsimoka nė belopyti Vvr. 2. skaudulys:… … Dictionary of the Lithuanian Language